Pilvo šokis - vienas iš seniausių

Arabiška naktis. Laivo denis. Minia atostogaujančių turistų kurių džiaugsmui aplinkui sukasi basakojės pilvo šokėjos. Turbūt ne vienam tą teko išvysti atostogaujant Turkijoje, Egipte ar kitoje arabų valstybėje. Šis šokis - tai tarsi moters kūno kalba, kuriuo išreiškiamas moters temperamentas, plastika, nuotaika ir moters grožis.

Tai- vienas iš seniausių šokių, kuris, kaip manoma, atsirado Senovės Egipte prieš kelis tūkstančius metų. Jo populiarumas žaibiškai išaugo per pastaruosius kelerius metus. Arabiškai Raks Sharki - "Rytų šokis", arba, kaip vakariečiai vadina, pilvo šokis. Apipintas nesuskaičiuojamų legendų, šis vidurio Rytų vibravimo menas užkariavo pasaulį ir tapo dar rafinuotesnis bei profesionalesnis nuo to laiko, kai Prancūzija užvaldė Šiaurės Afriką XIX amžiuje.

Rytietiškas šokis, kuris veikiau galėtų būti pavadintas "kūno daina", skirtas itin aistringoms moterims, kurios mėgsta naudoti kūno kalbą, išreikšdamos savo jausmus bei seksualumą. Lietuvoje jau yra nemažai sporto klubų, kuriuose kiekviena moteris gali išmokti pilvo šokį. Nors pagrindinė šio šokio funkcija nuo senų laikų buvo viliojimas, jo pagalba atliekamas natūralus vidinių organų masažas bei dubens raumenų stiprinimas. Pilvo šokėja, mokėdama daugybę pilvo šokio judesių, kiekvieno šokio metu kuria originalią kompoziciją. Tai nelengva - reikia ne tik judėti visu kūnu, bet ir nuolatos galvoti, kokia bus kita plastinė figūra.

Pilvo šokis -tai geriausias būdas suderinti fizinį krūvį su malonumu. Šis egzotiškas šokis gerina laikyseną, kūno plastiškumą bei tobulina kūno linijas. Manoma, kad šis šokis buvo sukurtas paruošti moters kūną vaikui išnešioti bei gimdyti.

Šokio galia įspūdinga!

Šokis - nuolat besikeičiantis, įkvepiantis pavargusią sielą, išlaisvinantis vaizduotę, jungiantis žmones, atgaivinantis ar įžiebiantis jausmus. Ar žinojote, kad ši magiška sielos išraiška taip pat naudinga sveikatai? Tyrimai nustatė, kad šokio metu atliekant fizinius pratimus pasikeičia smegenų cheminė sudėtis. Tam tikros cheminės medžiagos skatina nervų ląstelių augimą. O šokis, reikalaujantis atsiminti painius žingsnelius ir jų eiliškumą, - pagerina mūsų atmintį.

Grakštusis baletas ar aistringasis tango, tradiciniai pramoginiai šokiai ar painusis svingas - visi jie padeda išlaikyti gerą organizmo formą, sustiprinti kaulus ir raumenis, suformuoti taisyklingą laikyseną, sumažinti stresą, kovoti su diabetu, širdies ligomis, atsikratyti antsvorio ( 30 minučių šokio "sudegina" 150 kalorijų).

Šokiai padeda sergant kraujagyslių ligomis. Taip teigia italų medikai. Jie tiksliai žino, kad pačios didžiausios naudos teikia judesiai valso ritmu. "Visa paslaptis slypi ypatingame ritme ir taisyklingame kvėpavime, kurio reikia laikytis valsuojant,- aiškina medikai. - Be to, sveikatą palankiai veikia maloni muzika, būdinga šiam šokiui, ir pats buvimas poroje". Taigi, jei jaučiamės pavargę, negalime pabėgti nuo rutinos, norime gražaus ir sveiko kūno - metas šokti!

Etiketas šokių aikštelėje

Šokio etiketo taisyklės reikalauja, kad partneris šoktų tik tas figūras, kurias moka šokdinama dama. Kritikuoti, aiškinti parneriui ar partnerei klaidas taip pat nepriimtina. O kitomis temomis ne tik galima, bet ir būtina - juk šokis, dar viena universali kalba,atverianti naujas susipažinimo ir bendravimo galimybes.

Etiketo taisyklės sako, jog jei šokių vakaras vyksta prie atskirų stalų, tai vyrui derėtų pakviesti šokiui moterį, sėdinčią dešinėje, po to - sėdinčią kairėje. Nemandagiu laikomas tas vyras, kuris visą vakarą šoka su viena moterimi. Žinoma, šokti nedera kviesti su cigarete dantyse ar laikant rankas kišenėse.

Patarimas vyrui: jei moteris klaidingai pamano, kad kviečia vyras ją, o ne kaimynę ir atsistoja, reikia pašokti su ja. Jei vyras kviečia moterį šokiui, o ši atsisako, jis gali ją pakviesti antrą kartą, bet šiai atsisakius, daugiau kviesti nedera. Moteriai be priežasties atsisakius šokti su vienu svečiu, nemandagu tą patį šokį šokti su kitu. Žemaitijoje pokario metais galiojo nerašyta taisyklė: neatsisakyti šokti su vaikinu, kad ir kaip jis nepatiktų ar nenorėtum šokti.

Kartais per šokiu paskelbiama - "kviečia merginos". Tada mergina turėtų pirmiausiai pakviesti savo partnerį. Galima pakviesti ir svečią, su kuriuo jau šoko, arba gerą pažįstamą. Toks merginų viliotinis buvo populiarus ir pokario Lietuvos šokiuose. Nors dažnai šokti kviesdavo vaikinai, tačiau muzikantas retkarčiais Žemaitijoje paskelbdavo ir "panelių teises".

Tautiniai šokiai - išsaugota tradicija

Tautiniai šokiai - tai tradicinė šokio forma, paprastai atliekama visuomenės narių. Nors šis terminas nėra lengvai apibūdinamas, juo geriausiai apibūdinami šokiai, kurie yra atėję iš žemdirbių ir turi pasaulietinius, o kartais apeiginius tikslus šalyje, kuriose yra paplitusios ir meninio šokio formos. Manoma, kad žmonės įvairių apeigų metu šokdavo jau akmens amžiuje. Tiesa, tuomet šokis poromis atrodė itin modernus ir ne visiems priimtinas.

Tautiniai šokiai paprastai yra grupinės formos, perduodamos iš kartos į kartą. Kai kurie tautiniai šokiai visgi nėra tradiciniai, pavyzdžiui, daug izralietiškų šokių buvo pastatyti XX amžiuje europietiškų tautinių šokių stiliumi. Šiandieną, tautiniai šokiai yra atliekami scenoje, kur dažniausiai yra pritaikyti publikai pristatyti.

Tautiniai šokiai itin populiarūs buvo XX amžiaus viduryje. Pirmojoje Lietuvos tautinėje olimpiadoje, surengtoje 1938 metais vasarą, kartu su boksininkais, futbolininkais, plaukikais ir kitais sportininkais dėl medalių varžėsi ir tautinių šokių šokėjai.

Šokiai, kaip ir dainos - viena populiariausių kultūros išraiškų. Nors šiuolaikinis jaunimas labiau susižavėjęs moderniais šokiais, nemaža dalis moksleivių ir studentų, vis dar žino, kaip šokamas klumpakojis ar kepurinė. Žinomiausi visuose Lietuvos regionuose šokiai buvo "Ant kalno mūrai", "Noriu miego", "Mudu abudu" ir kt.

Šoka ne tik šokėjai

Pastaruoju metu šokis darosi vis populiaresnis. Šoka ne tik šokėjai profesionalai, bet ir aktoriai, dainininkai. Ir jie tai daro gana profesionaliai. Pažiūrėkite ir įsitikinsite patys!

Tango trumpa pamokėlė

Tango - šokio erotinio prado galia

Sakoma, kad tango - kur kas daugiau nei šokis. Tango - tai filosofija. Tango, kilęs iš La Platos žiočių srities,- ypatingas šokis. Jis patraukia įmantriais elegantiškais žingsnių deriniais, kuriuose moters ir vyro žingsniai susipynę tarsi painiai sunarpliotas arabeskos raštas. Ir vis dėlto šis šokis yra ne tiek žingsnių, kiek dviejų ašių šokis. Tai širdžių ir stuburo šokis. Kai dviese apsikabinę šoka tango, visa ko pagrindas yra pastovus jų viršutinių liemens dalių sąlytis.

Tango - ne liaudies šokis, nes jis niekuomet nebuvo šokamas kaimuose. Jis neatskiriamai susijęs su naktiniu miestų gyvenimu. Šis šokis atsirado priemiesčių viešnamiuose (daugiausiai Buenos Airėse), kurie išgalėjo samdytis muzikantų ansamblį. Daug vėliau tango virusu buvo užsikrėtusios aukštosios mokyklos, o virusą per jūrą atnešė argentiniečių šokėjai ir muzikantai, atvykę ieškoti laimės į Paryžių. Tango būtų galima kildinti iš vyrų vienatvės, artumo ir sekso poreikio, nes jiems paprasčiausiai trūko moterų. Galima teigti, kad tango sukūrė vyrai, siekdami moters palankumo.

Argentinoje sakoma: "Tango šokėjų pora - tai vienas kūnas su dviem širdimis. Moteris yra įkvepianti mūza ir partnerio poezijos adresatė bei dialogo partnerė. Tango šokiu reiškiamas ilgesys, geismas ir aistringa vilionė. Tačiau tango jokiu būdu nėra manieringas šokis, greičiau šokis, kur vyras gali išlikti tikru vyru, tačiau privalo būti jausmingas ir įsijaučiantis.

"Patrepsynė" - tai ne tik menas

Šokis atspindi bendruomenės kultūrą taip pat kaip menas ir literatūra. Jis suburia bendruomenę fiziškai ir emociškai. Jauni turi diskotekas, vyresnio amžiaus- šokių sales ir naktinius klubus. Kai abu pasauliai susitinka švenčių metu, juos skiriantis atstumas lengvai įveikiamas. Abi kartos naudoja šokį, teigdamos ypatingą bendrumo ir išskirtinumo jausmą. Juos ne tiek kariauja tarpusavyje, kiek rungtyniauja.

Pirmykštėje bendruomenėje jauni demonstruodavo savo šaunumą laukiniais šokiais, kur greitis ir stiprumas rodydavo vyriškumą. Seni atlikdavo lėtesnius šokius, kur stilius ir meistriškumas buvo brandumo ženklas. Taip yra ir šiandien. Šokis, kaip ir visa kita, yra priklausomybės grupei ženklas. Žmogų pažinsi iš šokio.

Jauniems žmonėms šokis turi kitokių vertybių. Vyresnioji karta šokiu demonstruoja savo vertybes ir bendrą stilių, kuris juos skiria nuo likusio pasaulio. Dabar - tai būdas susipažinti su priešinga lytimi tokia maniera, kuri atspindi palaidesnę moralę negu ta, kuria žodžiais pripažįsta vyresnioji karta, ir būdas judėti kūnu tokia "primityvia" maniera, kokia pramoginiai šokiai pripažįstami civilizuotais.

Šokis - tai būdas atmesti televizijos amžiaus pasilinksminimų viską persmelkiantį pasyvumą, būdas išvengti namų, vyresniosios kartos siūlomą konformizmą pakeisti savo grupės konformizmu, kur vertybės tokios pat ribotos, bet spalvos ryškesnės. Šokis išreiškia ne tiek maištą, kiek rodo bendrumą, tapatumą. Vien dėl šios priežasties šokis liks populiarus.

Šokis liaudiškai tariant "patrepsynė" - tai pirmiausiai malonumas. Šokio tradicija gyva visame pasaulyje. Jis pergyveno mūsų tūkstantmečio socialinio klimato pakitimus.

Šokis - tai žmonės, kurie nori išreikšti save ir savo amžiaus dvasią. Be abejo, šokis bus tol, kol bus žmogus.

Šokio pradžių pradžia

Šokiai- viena seniausių žmogaus kultūrinės veiklos formų. Jau akmens amžiuje žmonės šoko. Piešiniai ant uolų ir pėdsakai rodo, kad buvo šokama net 10 000 metų prieš Kristų. Žmonės dažniausiai šokdavo po vieną, neliesdami kitų, retkarčiais ratu. moterys šokdavo tik su moterimis, vyrai - su vyrais.

Šokiai poromis (kai šoka vyras ir moteris atsirado tik prieš 5 000 metų, susipynus vyrų ir moterų rateliams. Homeras iš visų malonumų atiduodavo pirmenybę miegui, meilei ir šokiui, bet tik šokį laikė nepriekaištingu. Šešiasdešimtmetis Sokratas mokėsi šokti. Jis sakė: " Jūs juokiatės, kai aš noriu šokti. Argi tai taip juokinga, kad aš noriu daryti savo sveikatai reikalingus pratimus? Argi tai blogai, kad šokdamas aš noriu sumažinti savo kūno svorį?".

Viduramžiais (dvyliktame amžiuje) šokiai buvo skirstomi į šventus ir kasdieninius. Pastaruosius Bažnyčia smerkė ir draudė, tačiau šokiai teikė žmonėms nemažai malonumo.

Anglų šokių ekspertas A. H. Franksas nurodo, kad iki 1910 metų pagrindinis šokio elementas buvo žingsnis, o vėliau - ritmas. Galima pasakyti, kad nauji žingsniai lydi naujus ritmus, kad naujas šokis atsiranda, kai naujiems garsams reikia pritaikyti naują žingsnį.

Troškimas šokti yra vienas iš primityviųjų žmonijos instinktų. Yra sakoma, kad šokis atsirado anksčiau už bet ką, išskyrus valgymą, gėrimą ir meilę, kad ritmas - tai gyvenimas... O ritmas yra šokio pagrindas. Kūną verčia judėti emocijos. Civilizacija ir aplinkybės išmokė žmones slopinti šią natūralią reakciją, bet tas primityvus noras vis tiek išliko.