Skriekite šokio ritmu...

Kažkas pasakys, kad šokis - tai plastiniai judesiai, atliekami pagal tam tikrą muziką.

Tačiau jis bus tik iš dalies teisus.

Šokis - tai gyvenimo būdas.

Šokis - tai saviraiškos būdas ir galimybė perduoti įvairius jausmus ir emocijas.

Šokis - tai bendravimas su aplinka.

Šokis - tai tapyba kūnu. Šokio aikštelė - drobė, muzika - tai dažai, šokėjo emocijos - spalvų paletė, o jo judesiai - teptuko potėpiai.

...

Šokdamas tu valdai savo kūną, pats šokis valdo tave.

Netikite?...

Vadinasi, nesate šokę.

Šokis poroje - nebylus dviejų žmonių dialogas.

Patikėkite tuo.

Šokite.

Šokite.

Ir dar kartą šokite.

Galbūt atrasite savo pašaukimą.

Galbūt užmiršite apie kasdieninius rūpesčius.

Galbūt geriau pažinsite mylimą ar artimą, o gal net nepažįstamą žmogų.

O gal tiesiog gerai praleisite laiką.

Bet kokiu atveju šokite.

Ar galiu Jus pakviesti šokiui?...

Apie šokio naudą smegenims

Mokslininkai nustatė, kad šokis itin lavina svarbius žmogaus gebėjimus ir mažina silpnaprotystės riziką. Smegenų tyrinėtojai Stevenas Brownas iš Kanados ir Michaelas Martinezas iš Teksaso universiteto atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kokios smegenų sritys suaktyvėja šokant. Tyrimo metu penkioms moterims ir penkiems vyrams- profesionaliems tango šokėjams- buvo atlikta branduolinio rezonanso tomografija.

Šokėjams prie kojų pėdų buvo pritvirtintos plokštelės, kuriomis jų pėdos galėtų slysti ir atlikti paprastus tango žingsnius. Per ausinuką buvo grojama muzika. Pirmame etape savanoriai ant plokštelės turėjo atlikti tango žingsnius, antrame-kojas judinti bet kaip.

Mokslininkai pastebėjo, kad abiejų bandymų metu suaktyvėdavo už motoriką atsakingos smegenų sritys. Tačiau tango suaktyvino dar vieną smegenų sritį, atsakingą už orientaciją erdvėje. Raumenyse ir sąnariuose esantys jutikliai perteikia informaciją būtent šiai sričiai. Taigi, egzistuoja vadinamasis judėjimo protas, atsakingas už kūno navigaciją, ir būtent jis yra itin lavinamas šokio metu.

Nustatyta, kad šis judėjimo protasyra glaudžiai susijęs su tokiomis smegenų funkcijomis, kaip mąstymas, kalba, mokymasis ir emocijos, ir lavinant jį, maksimaliai lavėja ir kiti smegenų gebėjimai.

Parengta pagal Focus

Kaip šokti milongą?

Milonga - ne toks įžymus šokis kaip kiti. Jis glaudžiai susijęs su tango. Šių dviejų muzikos rūsių ištakos tos pačios. Milongos ritmas skiriasi nuo tango, be to, jai būdinga linksma nuotaika. Pradedantis tango šokėjas dažnai susiduria su klausimais: kokia čia muzika? Milonga? O kaip šokti milongą?

Svarbiausia milongos šokio taisyklė: su kiekviena milongos takto nata daromas vienas žingsnis. Tai supaprastina milongos žingsnelius, todėl jie ne tokie įmantrūs kaip tango. Šokant valsą galima naudoti tuos pačius žingsnelius kaip ir tango, tik šokti valso ritmu. Tango, valsą galima šokti ir lėtai, tačiau būtina nuolatos judėti.

Norint šokti milongą, kuri yra į tango šokį panaši, visgi reikia jau žinoti tango principus ir turėti jo šokimo įgūdžių. Todėl lyginant milongą ir tango galima aptarti jų skirtumus:

- Kūno ašis nelaikoma tiesiai, kaip tango metu. Ji lengvai krypsta tai į kairę, tai į dešinę pagal ritmo siūbavimą.

-Milongos metu apsikabinimas turi būti glaudus arba labai glaudus - tik taip galima užtikrinti, kad partnerei bus perduodamos greito ritmo interpretacijos.

-Milongos pobūdis- grubokas, liaudiškas, ne toks elegantiškas kaip tango.

Efektingasis breiko šokis

Breikas - vienas iš sudedamųjų Hip - hop kultūros elementų. Šis šokis pasižymi ekspresija ir efektingumu. Sudėtingi elementai, tokie kaip sukimasis ant galvos, nugaros, pečių, leidžia lengvai atpažinti šį šokį. Breiko šokis yra puikus būdas išreikšti savo charakterį, individualumą. Ši judesių kombinacija susideda iš daugybės fiziškai sudėtingų elementų, todėl breiko šokėjas lavina ne tik muzikalumą ir koordinaciją, bet ir fizinį pasirengimą. Breikas kilo iš Bronkso (JAV) apie 1970 metus. Tada juodųjų Amerikos gyventojų muziką valdė "šėtonas" vardu James Brown. Jo koncertai išsiskyrė originaliu virtuoziškumu bei šokėjų išdarinėjamais triukais scenoje. Beje, pats atlikėjas taip pat šoko labai neblogai. Visa tai, kas vyko ant scenos priminė chaotišką bėgiojimą , suderintą su beprotiškais rankų mostais. Publika buvo sužavėta ta naujove. Dalis jaunųjų gerbėjų pradėjo kopijuoti šokėjus, tuo pačiu atrasdami kažką savito, naujo. Tai nebuvo šiuolaikinis breikas, tai buvo jo pradžių pradžia... Breikas- šis tas daugiau nei mokyklinis valsas ar pasistaipymas naktiniame klube. Tai vienas fiziškai sudėtingiausių, turintis nemažai stilių ir atšakų, sparčiai populiarėjantis ir besivystantis pasaulyje šokis. Įspūdingi akrobatiniai triukai, jėgos elementai, stovėsenos ant rankų ir galvų - tai tik maža dalelė to, ką galima pamatyti iš breiko šokėjų.

Šokio ir minties sąsajos

Be fizinio džiaugsmo, šokis gali turėti psichologinį poveikį. Jausmai ir idėjos gali būti atitinkamai išreikšti ir perteikti. Ritmo ir judesių dalinimasis leidžia grupei pasijausti vieninga. Kai kuriose visuomenėse šokis dažnai veda į transo ar kitas sąmonės būsenas. Šios būsenos gali būti interpretuojamos, kaip sielos turėjimo požymis ar kaip būdas pasiekti emocinį atsipalaidavimą.
Transo būsena leidžia žmogui atlikti nepaprastus dvasinės jėgos, ištvermės ar pavojaus žygdarbius, tokius kaip šokti ant karštų žarijų. Kai kuriose visuomenėse šamanai šokdavo transe tam, kad fiziškai ar emociškai išgydytų kitus. Šiuolaikinė šokio terapijos sritis išsivystė su tuo tikslu, kad padėtų žmonėms išreikšti save ir bendrauti su kitais.

Kūnas ir šokis

Žmogaus kūnas gali atlikti tokius veiksmus kaip sukimąsi, lenkimąsi, tempimą ir šokinėjimą. Kaitaliojant šios veiksmus bei naudojant įvairią dinamiką, žmonės gali atrasti daugybę kūno judesių. Iš eilės judesių, kuriuos kūnas geba atlikti , kiekviena kultūra pabrėžia tam tikrus bruožus savo šokio stiliuose. Šokyje įprasti kūno gebėjimai gali būti išplečiami. Dažniausiai tai pasiekiama ilgą laiką specialiai treniruojantis. Pavyzdžiui, balete šokėjai treniruojasi sukinėti kojas ir klubus, kiek įmanoma aukščiau iškelti koją arabeske. Indijoje kai kurie šokėjai treniruoja savo akies obuolius ir antakius. Drabužiai gali praplėsti žmogaus galimybes. Kojokai, puantai , skraidantys įrenginiai su diržais yra keli iš dirbtinių, šokėjams tarnaujančių priemonių.

Baletas - šokis ir spektaklis viename

Baletas- sceninio meno rūšis, kurios pagrindiniai elementai yra šokis, pantomima ir muzika, sujungti į vientisą scenos veiksmą. Šiuolaikiniame balete naudojami gimnastikos bei akrobatikos elementai.
Paprastai baletas turi siužetą, yra dramos spektaklis, kuriame žodžiai pakeičiami įvairiais judesiais, mimika ir šokiais. Šiomis priemonėmis baleto aktoriai atvaizduoja gyvenimiškas situacijas, aistras, jausmus, pagal operos žodžius kuria vaizdus ir charakterius.
Pagal ritmo taisykles šokėjai keičia savo vietą, kaitalioja įvairias savo kūno linijų kombinacijas t.y. atlieka pas arba priima pozas. Balete šių pas ir pozų skaičius nors ir labai didelis, tačiau yra ribotas tam tikrais estetikos, pusiausvyros ir tikslingumo nuostatais, susiformavusiais prancūzų klasicizmo laikais. Prancūziški šuolių ir žingsnelių pavadinimai vartojami dar ir dabar. Šių nuostatų prisilaikantis baletas vadinamas klasikiniu, XX a. pradžioje atsiradęs šių nuostatų nesilaikantis baletas - laisvuoju arba plastiškuoju.
Baletą atlieka baleto trupė, sudaryta iš baleto aktorių. Šio šokio muzika paprastai turi aiškią ritmiką, patogi šokti ir suprantama atvaizduoti. Judesiai yra estetiški ir ryškūs, tačiau šiek tiek schematiški ir sąlyginiai.
Baleto raida ir suklestėjimas vyko romantizmo epochoje. Tada šokis į pirmąjį planą iškelia moterį, švelnumą, svajonę ir jausmą. XVIIIa. pabaigoje baleto kostiumai tapo labai lengvi ir laisvesni, o tai prisidėjo prie baleto technikos vystymosi. Atsirado triko, trumputė tiulio suknelė, atlaso batukai su kietais pirštagaliais. Herojiški ir alegoriški siužetai pakeičiami pasaka; atsiranda šokis pirštų galais, kuris tarsi pakelia šokėją nuo viso žemiško pasaulio.
Balete kiekvienas žingsnis ir judesys numatytas iš anksto Daugelis šokėjų pradeda mokytis baleto dar ankstyvoje vaikystėje. Šokti baletą yra sunkus darbas ir reikalauja ilgų repeticijų.

Mėgsta šokį ir žemaičiai!

Ankstesniais laikais Lietuvos Žemaitijos gyventojai turėjo savitus šokius ir jų tradicijas. Žemaičių choreografijos žanrai buvo skirstomi į tris rūšis: žaidimai, rateliai, šokiai. Daugiausiai senų bruožų išlaikė žaidimų žanras, kuriame bene daugiausiai atsispindi ryšiai su apeigomis.

Ratelių choreografija pagrįsta dviejų skirtingų dalių derinimu: pirmoje dalyje vaikščiojam ratu arba eilėmis, o antroje dalyje atliekamos įvairios choreografinės figūros ( nardymas, pynimas, tiltelis).

Žemaičių choreografijoj regioninio savitumo pastebėta nedaug. Vienas iš išskirtinių bruožų galėtų būti tai, kad Žemaitijoje šokių žanras turtingas choreografinėmis figūromis. Šio regiono šokių žanre populiariausi poriniai, kadriliniai šokiai. Mėgstamiausi šokiai: valsus, polka, Žemaitoka polka, Anės polka, Trepsioks, Jonkelis, Žemaitoks, Dirižablis.

Pasilinksminimai, šokiai Žemaitijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, būdavo organizuojami mėsėdo laikotarpiu: po Kalėdų iki Gavėnios, ir po Velykų, o vasarą bene po kiekvienos didesnės talkos. Pašokti jaunimas susirinkdavo ir savaitgaliais po mišių, o gegužės menesį ir dažniau - vos ne kasdien.

www.rasyk.lt

Kas yra Linedance?

Nenuostabu, kad jums kyla toks klausimas. Turbūt daugelis žmonių Lietuvoje paklaustų to paties, nes šios rūšies šokiai yra naujovė mūsų šalyje. Pasirodo, šokiai linijose - viena seniausių pasilinksminimo formų. Daugeliui linijiniai šokiai patrauklūs dėl vienos labai patrauklios priežasties. Norint šokti šį šokį nebūtinas partneris, kurį rasti, žinia, kartais būna ne taip jau lengva. Šokiai išskirtiniai tuo, jog šokama išsirikiavus linijomis.

Apie linijinių šokių savitumą byloja ir tai, kad jų formavimuisi įtakos turėjo įvairiausių pasaulio tautų - airių, škotų, afroamerikiečių, indėnų, graikų - šokių žingsniai. O taip pat populiarusis valsas, polka, ča ča, čarstonas.

Linedance šokami pagal pagal penkių skirtingų ritmų muziką: polką, valsą, ča ča, svingą, "funky". Šokti gali kiekvienas, tiek jaunas, tiek senas. šie šokiai ypatingi dar tuo, kad sujungia skirtingas tautas. Šokant šiuos šokius, ypač vakarėlio metu, galima rengtis kaubojiškais rūbais.

Šokių linijose era prasidėjo apie 1970 -uosius metus, įsibėgėjus disco šokių manijai. Beje užteko sušokti garsiam Holivudo aktoriui Džonui Travolta sušokti kino filmuose " Grease" ir "Saturday night fever", ir linijiniai šokiai pasaulyje ėmė žaibiškai populiarėti.

Indų šokio klasika

Kathakas - Šiaurės Indijos klasikinio šokio stilius, pasižymintis grakščiais, plastiškais rankų judesiais. Žodis "kathak", išvertus iš sanskrito kalbos, reiškia "pasakotojas". Kathakai t.y. pasakotojai keliaudavo iš šventyklos į šventyklą ir pasakodavo šventas istorijas apie dievus. Kad pritrauktų daugiau žiūrovų, į pasakojamą istoriją pamažu įtraukė šokį, gestą, muziką. Taip išsivystė kathako šokio stilius, kuris labiausiai paplito Šiaurės Indijoje.

Šokio tradicija Indijoje tęsiasi nuo Vedų laikų. Vedose užfiksuota visa muzikos ir šokio sistema, kurios laikomasi iki šių dienų. Viskas reglamentuota: muzika, judesiai, žvilgsniai, žingsniai, gestai, tematika. Negali būti jokios improvizacijos. O indų folklore šokis nėra itin griežtai reglamentuotas: vyrauja laisva, improvizacijomis pagrįsta liaudies raiška. Indų folklorinio šokio tradicija taip pat labai įdomi, susijusi su įvairių metų laikų šventėmis, dievais, apeigomis, šeimos tradicijomis. Yra šokiai, kurie šokami siekiant nuvyti ligas, epidemijas. Tačiau laikui bėgant, folklorinės tradicijos keitėsi, šokis savaime atsirasdavo ir savaime išnykdavo. Tuo tarpu klasikinio šokio tradicija išlikusi nuo Vedų laikų. Kathano stilius išsiskiria savo kostiumais, kurie yra dviejų tipų: islamiški, nes šokis patyrė musulmonų okupacijos įtaką, ir hindų. Be to, kathano stiliaus šokėjas tiesiogiai bendrauja su publika: aiškina, skaito tekstus, jei sugeba dainuoti, dar ir dainuoja.

Indų klasikinis šokis dažniausiai yra solinis šokis. Čia vienas asmuo atlieka kelis vaidmenis, todėl ir indų šokėjas yra ir aktorius. Indų klasikinis šokis - drama, kurios nors istorijos pasakojimas. Pasiruošimas šiam šokiui užtrunka daug ilgiau nei pats pasirodymas: makiažo ritualai, specialūs pratimai kojų nykščiams, į akis lašinamas vadinamas "ghi"- natūralus lydytas sviestas, kad akys blizgėtų.

Šėlkime Hip Hop'o ritmu!

Hip-hopas - kultūros judėjimas, kuris prasidėjo Niujorko rajone, Bronkse 1970 metais. Nuo to laiko išpopuliarėjo visame pasaulyje. Pagrindiniai hip-hopo elementai: vokalas, "graffiti", "beatbox", breiko šokis.

Hip-hopo šokio rungtynės vyksta ne pasirodymo, bet kovos būdu. Šokėjai kovoja vienas prieš kitą improvizuojant. Pagrindinė taisyklė- šokėjas turi parodyti savo individualumą per improvizaciją.

Šiais laikais šokis yra interpretuojamas gan plačiai. Vieniems hip-hopas yra tik hobis, kitiems - gyvenimo būdas. Šokant išreiškiami jausmai, perteikiamos emocijos. Šokėjo kiekvienas judesio formavimas yra išraiškingas. Hip-hopą šokančiui žmogui ypač svarbi kūno kalba.

Hip-hopo šokis sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių ir daugybės atšakų. Šios dalys: Senoji mokykla (old school) ir Naujoji mokykla (new school). Treneriai, mokydami šio šokio, gali jš interpretuoti, kaip tik nori, įterpdami ir kitų stilių judesių, bet išlaikant hip-hopo normas.

Norint gerai išmokti hip-hopą, pirmiausia reikia suprasti šokio subtilybes, turėti didelį norą pasiekti gerų rezultatų, įdedant daug sunkaus darbo, ir nebijoti improvizuoti.