Ankstesniais laikais Lietuvos Žemaitijos gyventojai turėjo savitus šokius ir jų tradicijas. Žemaičių choreografijos žanrai buvo skirstomi į tris rūšis: žaidimai, rateliai, šokiai. Daugiausiai senų bruožų išlaikė žaidimų žanras, kuriame bene daugiausiai atsispindi ryšiai su apeigomis.
Ratelių choreografija pagrįsta dviejų skirtingų dalių derinimu: pirmoje dalyje vaikščiojam ratu arba eilėmis, o antroje dalyje atliekamos įvairios choreografinės figūros ( nardymas, pynimas, tiltelis).
Žemaičių choreografijoj regioninio savitumo pastebėta nedaug. Vienas iš išskirtinių bruožų galėtų būti tai, kad Žemaitijoje šokių žanras turtingas choreografinėmis figūromis. Šio regiono šokių žanre populiariausi poriniai, kadriliniai šokiai. Mėgstamiausi šokiai: valsus, polka, Žemaitoka polka, Anės polka, Trepsioks, Jonkelis, Žemaitoks, Dirižablis.
Pasilinksminimai, šokiai Žemaitijoje, kaip ir visoje Lietuvoje, būdavo organizuojami mėsėdo laikotarpiu: po Kalėdų iki Gavėnios, ir po Velykų, o vasarą bene po kiekvienos didesnės talkos. Pašokti jaunimas susirinkdavo ir savaitgaliais po mišių, o gegužės menesį ir dažniau - vos ne kasdien.
www.rasyk.lt
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą