Baletas- sceninio meno rūšis, kurios pagrindiniai elementai yra šokis, pantomima ir muzika, sujungti į vientisą scenos veiksmą. Šiuolaikiniame balete naudojami gimnastikos bei akrobatikos elementai.
Paprastai baletas turi siužetą, yra dramos spektaklis, kuriame žodžiai pakeičiami įvairiais judesiais, mimika ir šokiais. Šiomis priemonėmis baleto aktoriai atvaizduoja gyvenimiškas situacijas, aistras, jausmus, pagal operos žodžius kuria vaizdus ir charakterius.
Pagal ritmo taisykles šokėjai keičia savo vietą, kaitalioja įvairias savo kūno linijų kombinacijas t.y. atlieka pas arba priima pozas. Balete šių pas ir pozų skaičius nors ir labai didelis, tačiau yra ribotas tam tikrais estetikos, pusiausvyros ir tikslingumo nuostatais, susiformavusiais prancūzų klasicizmo laikais. Prancūziški šuolių ir žingsnelių pavadinimai vartojami dar ir dabar. Šių nuostatų prisilaikantis baletas vadinamas klasikiniu, XX a. pradžioje atsiradęs šių nuostatų nesilaikantis baletas - laisvuoju arba plastiškuoju.
Baletą atlieka baleto trupė, sudaryta iš baleto aktorių. Šio šokio muzika paprastai turi aiškią ritmiką, patogi šokti ir suprantama atvaizduoti. Judesiai yra estetiški ir ryškūs, tačiau šiek tiek schematiški ir sąlyginiai.
Baleto raida ir suklestėjimas vyko romantizmo epochoje. Tada šokis į pirmąjį planą iškelia moterį, švelnumą, svajonę ir jausmą. XVIIIa. pabaigoje baleto kostiumai tapo labai lengvi ir laisvesni, o tai prisidėjo prie baleto technikos vystymosi. Atsirado triko, trumputė tiulio suknelė, atlaso batukai su kietais pirštagaliais. Herojiški ir alegoriški siužetai pakeičiami pasaka; atsiranda šokis pirštų galais, kuris tarsi pakelia šokėją nuo viso žemiško pasaulio.
Balete kiekvienas žingsnis ir judesys numatytas iš anksto Daugelis šokėjų pradeda mokytis baleto dar ankstyvoje vaikystėje. Šokti baletą yra sunkus darbas ir reikalauja ilgų repeticijų.
Paprastai baletas turi siužetą, yra dramos spektaklis, kuriame žodžiai pakeičiami įvairiais judesiais, mimika ir šokiais. Šiomis priemonėmis baleto aktoriai atvaizduoja gyvenimiškas situacijas, aistras, jausmus, pagal operos žodžius kuria vaizdus ir charakterius.
Pagal ritmo taisykles šokėjai keičia savo vietą, kaitalioja įvairias savo kūno linijų kombinacijas t.y. atlieka pas arba priima pozas. Balete šių pas ir pozų skaičius nors ir labai didelis, tačiau yra ribotas tam tikrais estetikos, pusiausvyros ir tikslingumo nuostatais, susiformavusiais prancūzų klasicizmo laikais. Prancūziški šuolių ir žingsnelių pavadinimai vartojami dar ir dabar. Šių nuostatų prisilaikantis baletas vadinamas klasikiniu, XX a. pradžioje atsiradęs šių nuostatų nesilaikantis baletas - laisvuoju arba plastiškuoju.
Baletą atlieka baleto trupė, sudaryta iš baleto aktorių. Šio šokio muzika paprastai turi aiškią ritmiką, patogi šokti ir suprantama atvaizduoti. Judesiai yra estetiški ir ryškūs, tačiau šiek tiek schematiški ir sąlyginiai.
Baleto raida ir suklestėjimas vyko romantizmo epochoje. Tada šokis į pirmąjį planą iškelia moterį, švelnumą, svajonę ir jausmą. XVIIIa. pabaigoje baleto kostiumai tapo labai lengvi ir laisvesni, o tai prisidėjo prie baleto technikos vystymosi. Atsirado triko, trumputė tiulio suknelė, atlaso batukai su kietais pirštagaliais. Herojiški ir alegoriški siužetai pakeičiami pasaka; atsiranda šokis pirštų galais, kuris tarsi pakelia šokėją nuo viso žemiško pasaulio.
Balete kiekvienas žingsnis ir judesys numatytas iš anksto Daugelis šokėjų pradeda mokytis baleto dar ankstyvoje vaikystėje. Šokti baletą yra sunkus darbas ir reikalauja ilgų repeticijų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą